Gimimo metai 1934 vasario 7d., Kaune. Senelis – Lietuvos savanoris, už pasižymėjimą gavęs žemę Kaune, Tėvas – šaulys, pasodintas į Lukiškių kalėjimą buvo ištremtas į sovietinius lagerius. Motina – pedagogė, nuo 1939 dirbo Vilniaus mokyklose, po tėvo suėmimo su dviem vaikais slaptėsi po visą Lietuvą; - Kaune, Kretingoje, Klaipėdos rajone. Priiminėjo ir maitino partizanus (Liepynės tarybūkyje), Kretingoje nuolat lankėsi ir gyveno besislaptantys rezistentai (Klimas, Sliekas, Lenkauskas, Ignas Stanius), Liliana Ablėnaitė mokėsi Vilniaus, Kretingos, Kauno vidurinėse mokyklose. 1955 m. baigė Kūno kultūros institutą, mokėsi labai gerai, buvo itin spaudžiama ir persekiojama, kad nestojo į komjaunimą. Baigus KKI buvo išgrūsta į tolimą užkampį. Tik J.Grinbergo dėka pasisekė gauti darbą Panevėžyje, kur ruošė Panevėžio vyrų tinklinio komandą respublikos spartakiadai. Po metų grįžo į Kauną, ten dirbo dėstytoja Lietuvos veterinarijos akademijoje, treniravo vyrų tinklinio komandą, Nors buvo gerai vertinamas jos , kaip pedagogės darbas, istojo į Kauno politechnikos institutą, studijavo, žaidė visa laiką Kauno “Žalgirio“ ir Lietuvos tinklinio rinktinėse. 1958 m. buvo pakviesta į Juozo Tiškaus vadovaujamą Lietuvos estradinį erkestrą, kur pirmoji pradėjo dainuoti vakarų autorių dainas, užsienio artistų stiliumi, kalba ir manieromis, nors pralaužti ideologinius ledus buvo labai sunku su didžiuliu pasisekimu koncertavo ir Lietuvoje ir visoje Sąjungoje. Ją paprasti žmonės prisimena iki šiol Didžiuliu tiražu (33000egz.) buvo ištleista jos pirmoji dainų plokštelė, antroji išleista Maskvoje su visasą junginiu Radio orkestru, daug įrašų yra Lietuvos radijo fonotekoe, buvo labai populiarios: “Na palauk“, “Kelionės daina“, “Vėjas“ laimėjo net prizą Amerikos Lietuvių konkurse. “Ave Marija“, “Žalgiris“, “Laisvės daina“, “Vytautui“, “Šlove“, “Čečėnijai“ ir kt. Sukurtos Atgimimo laikotarpiu. 1988 m. įkūrė pirmąji Lietuvoje partizanų dainos ansamblį “Salve“, kurios vadove yra iji šiol. Buvo įkūrusi keletą folklorinių ansamblių, tarp jų – Mokslų Akademijos, Ryšininkų kultūros namų, vienintelį Lietuvoje internacionalinį (iš Vilniuje gyvenančių tautų atstovų) ir kitus. Su savodukromis tapo pirmojo respublikinio TV daugiapakopio folkloro “Dauno lylio“ konkurso finalininke. Dirbo įvairų kultūrinį darbą – Moksliniame metodiniame kultūros ministerijos, poilsio organizavimo sektoriuje. Už “Lietuva, tėvyne mūsų“ programos scenarijų ir režisūrą visasąjunginėje apžiūroje buvo apdavanota trečiojo laipsnio diplomu. Baigus vakarinį sociologijos fakultetą ir laimėjus konkursą, dirbo Mokslų akademijos Filosofijos or sociologijos institute, socialinio planavimo (kultūros, sveikatos ir sporto klausimais) moksline bendradarbe, paruošė daug mokslinių ir populiarių publikacijų, dalyvavo įvairiose konferencijose, buvo labai populiari “Žinijos“ draugijos lektorė (šeimos, seksualinio auklėjimo, sveiko gyvenimo būdo temomis, socialinėmis problemomis). Buvo daugelio visuomeninių organizacijų tarybų narė. Dėl politinių motyvų iš Mokslų Akademijos buvo atleista, su pagrasinimu, jei ieškos teisybės – nedarbą - “Jaunimo gretų “ žurnale vedė sveikatos mokyklą ir visasąjunginį lektoriumą dirbo vaikų ir paauglių klubų susivienijime, iš ten išejo į pensiją. Aktyviai dalyvavo daugelyje meno šakų : kaip tautodailės atstovė dalyvavo keturiose dailės mėgėjų paradose, kaip kino meno mėgėja – kartu su vyru, visasąjunginėje kino mėgėjų apžiūroje Maskvoje. 1944 m. išleista jos partizaniškų dainų ir autorinių kūrinių kompaktinė piokštelė “Dainuokim Lietuvai“, įrašyta dar kompaktinė plokštelė “Miškų dvasia“, “Prie slenksčio“ bei poezijos knyga su piešiniais “Baltoji vilkė“ Buvo parengta 12 TV autorinių laidų ta: “Bočių svetainė“, “Senjorų svetainė“, “Penkiolika lašų“, dalyvauta apie 20 radio laidų. Daug paruošta straipsnių: įvairiom temom bei intervių spaudoje. Taip pat buvo daug publikacijų apie ją bei kultunę ir visuomeninę veiklą. Apdovanota Sausio 13-osios madaliu, turi daug padėkos raštų. Dar ligi šioi dirba visuomeniniais pagrindais (vadovė) VPN klube “Salve“.